Vyrų ir moterų lygybė

„Moterys ir vyrai buvo ir visada bus lygūs Dievo akyse“,– rašė Bahá’u’lláh. Iš tiesų Jis nuėjo toliau nei kuris kitas ankstesniųjų religijų įkūrėjas, mokydamas ne tik dvasinės, bet ir socialinės lyčių lygybės. Ši mintis sukrėtė to laikmečio žmones, o kai kuriems ir šiandien tebėra sunkiai priimtina. Išsilavinimo stoka iki šiol išlieka pagrindine žemesnės moterų padėties priežastimi daugelyje šalių. Anot bahajų mokymo, moterims turi būti suteikiamos tokios pačios ugdymo ir darbo galimybės bei teisės, kaip ir vyrams. Jei šeima negali apmokėti lavinimo išlaidų visiems vaikams, pirmenybė turėtų būti teikiama dukrų ugdymui. Taip yra todėl, kad kai jos pačios taps motinomis, jos pirmos lavins savo vaikus, tad bus atsakingos už kitą kartą.

Tačiau vyrų ir moterų lygybė nereiškia, kad jie turi atlikti vienodas funkcijas. Iš tiesų kai kuriose gyvenimo srityse pasireiškia biologiniai skirtumai. „Kai kuriuose dalykuose moterys lenkia vyrus, kai kur vyrai geriau tinka nei moterys, o daugelyje sričių lyčių skirtumas nedaro visiškai jokio poveikio.“ (Visuotiniai Teisingumo Rūmai, 1963-1986 m. pranešimai, nr. 166.2, p. 318.)

Kad ir kaip būtų, Visuotiniai Teisingumo Rūmai savo laiške pavadinimu „Pasaulinės taikos pažadas“ teigė: „Moterų emancipacija, visiškos lyčių lygybės pasiekimas yra viena svarbiausių, nors mažiau pripažintų taikos prielaidų. Tokios lygybės neigimas sukelia neteisybę pusės pasaulio gyventojų atžvilgiu ir skatina žalingą vyrų požiūrį ir įpročius, kurie iš šeimos atkeliauja į darbo vietas, politinį gyvenimą ir galiausiai tarptautinius santykius. Toks lygybės neigimas neturi jokio moralinio, praktinio ar biologinio pagrindo.“

Lygybei įtvirtinti reikalingas naujas abiejų lyčių požiūris. Tiek vyrai, tiek moterys atsakingi, kad pakeistų vyrų dominuojamas visuomenes į tokias, kurios gaus naudos vienodai iš visų žmogiškųjų savybių ir gebėjimų.