Dievo religijos

Dievas, Kūrėjas, sako, kad nėra jokio skirtumo tarp Jo Žinios Nešėjų. Jie visi turi vieną tikslą; jų paslaptis yra ta pati paslaptis.

Bahá’u’lláh

Viena nuo kitos jos [religijos] skiriasi dėl to, kad amžiams, kuriose jos buvo skelbiamos, buvo keliami skirtingi reikalavimai.

Bahá’u’lláh

Visų religijų vienovė

Bahá’u’lláh pabrėžia visų religijų vienovę. Tai reiškia, kad visos religijos: hinduizmas, judaizmas, zoroastrizmas, budizmas, krikščionybė, islamas ir bahajų tikėjimas, yra kilusios iš to paties dieviškojo šaltinio. Bahá’u’lláh paaiškina, kad visų religijų įkūrėjai moko tų pačių esminių amžinųjų tiesų. Pavyzdžiui, jos visos ragina žmogų būti dvasingą, teisingą ir gailestingą. Patys religijų įkūrėjai niekada neneigė ankstesnių religijų dieviškos kilmės; jie taip pat neabejojo, kad ateityje atsiras kitų religijų.

Religijų seka

Be esminių amžinųjų tiesų, kiekvienas Dievo Pasiuntinys atneša naują mokymą, kuris yra kaip atsakas į aplinkybes, reikmes ir problemas, būdingas tam amžiui, kuriame jis pasirodo.

Kiekvienam Pranašui, kurį Visagalis ir Neprilygstamas Sutvėrėjas su Savo tikslu siuntė žmonėms ir patikėjo Jam Žinią, Jis įsakė veikti taip, kaip geriausiai tiktų tam amžiui, kuriame Jis pasrodė

Bahá’u’lláh

Dėl šios priežasties religijos skelbia skirtingą socialinį mokymą, pavyzdžiui, apie moterų vaidmenį ar visuomenės tvarką.

Kiekviena religija duoda naują impulsą ir skatina žmonijos vystymąsi. Kadangi Dievo pranašų: Krišnos, Budos, Mozės, Jėzaus, Mahometo ir Bahá’u’lláh, mokymai apreiškiami vienas po kito, kiekvienas pranašas remiasi prieš jį atėjusiojo mokymu. Visų religijų tikslas yra „puoselėti amžinai tobulėjančią civilizaciją“.

Kadangi žmonių visuomenė nuolat vystosi, religijų seka niekada nesibaigs. Bahá’u’lláh neteigia esąs paskutinysis Apsireiškimas ir sako, kad paskui Jį seks vėlesni Dievo pranašai, periodiškai pasirodysiantys ateityje.

Kiekviena religija turi du aspektus:

1. Nekintantis aspektas

Etika ir dvasingumas. Jie skatina žmones ugdyti tokias savybes kaip sąžiningumas, teisingumas, gailestingumas ir meilė Dievui. Dvasingumas yra toliau ugdomas meldžiantis, medituojant ir pasninkaujant. Šis mokymas yra amžinas ir panašus visose religijose.

2. Kintantis aspektas

Įstatymai ir įsakymai, tinkantys vietai ir laikmečiui. Jie yra susiję su amžiumi ir vieta, kurioje kyla kiekviena religija. Jie reguliuoja tokius gyvenimo aspektus kaip pasninkas, vedybos ar bausmė už nusikaltimą. Religijos yra ganėtinai skirtingos šiuo požiūriu. Šie mokymai progresuoja ir nėra amžini.

Religijos atsinaujinimas

Kiekviena religija išgyvena natūralius pasikeitimus. ‘Abdu’l-Bahá prilygina religijų atsiradimo, vystymosi ir išnykimo fazes metų laikams. Tas pats ciklas pasikartoja:

Pavasaris
Šiuo laikotarpiu nauja religija atgaivina visuomenę ir pripildo ją naujo gyvenimo.

Vasara
Tai brendimo metas, kai naujos religijos atnešta šviesa ir šiluma sunokina gausių vaisių.

Ruduo
Nuėmus derlių, religija, išdraskyta atšiaurių rudeniškų vėjų, praranda savo patrauklumą ir geranoriškumą ir tampa bevaisė.

Žiema
Religija nyksta, prasideda šaltasis beprasmių ritualų, susiskaldymo ir moralinio nuosmukio laikotarpis.