Báb’as – Bahajų tikėjimo šauklys

Bahajų tikėjimo šaknys yra Persijoje. XIX amžiaus viduryje, kai Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse prasidėjo neregėta technologinė, materialinė ir politinė pažanga, ši anksčiau šlovinga šalis buvo įklimpusi į politinę ir religinę korupciją.

Tai buvo didelių religinių lūkesčių laikas. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje Biblijos žinovų pranašystės sukėlė adventistų judėjimo bangą. Artimuosiuose Rytuose islamo žinovai karštai skleidė žinią, kad Korane Pažadėtojo „sugrįžimo diena“ jau arti. Kiti tikėjimai ir tradicijos visame pasaulyje jau ilgai laukė Pažadėtojo.

1844 m. Širaze, Persijoje, jaunas pirklys Siyyid’as ‘Alí-Muhammad’as, pasivadinęs Báb’u (tai persų kalba reiškia „Vartai“), paskelbė, kad Jis atnešė naują Dievo Apreiškimą. Báb’as kvietė žmones pačius ieškoti tiesos ir ruoštis „Tam, kurį apreikš Dievas“ – kitam Dievo Pasiuntiniui, didesniam už Jį patį, kuris netrukus pasirodys ir ves žmoniją pasaulinio teisingumo, vienybės ir taikos link.

Báb’as daug rašė. Jis atskleidė iškalbingas maldas, parašė gilių išaiškinimų ir komentarų, daugelyje iš jų kalbėjo apie ateinantį Dieviškąjį Mokytoją. Jis gynė vargšus, buvo už moterų pažangą ir skatino visuotinį švietimą bei mokslų studijas. To meto ortodoksinio religinio fanatizmo engiamoje visuomenėje tai buvo radikalios idėjos. Šį pažangų naują tikėjimą laikydama grėsme, religinė ir civilinė Persijos valdžia uždarė Báb’ą į kalėjimą, kankino, įkalino bei nužudė tūkstančius Jo sekėjų. Taip kilo iki mūsų dienų besitęsiančio religinio bahajų persekiojimo banga. Tačiau nepaisant visų represijų, judėjimas plito sparčiai kaip ugnis.

Viena iš drąsiausių Báb’o sekėjų buvo poetė Táhirih, kuri stengėsi peržengti jai, kaip moteriai, tradicinės visuomenės primestus apribojimus. Ji paaukojo savo gyvybę dėl Báb’o tikėjimo. „Galite mane nužudyti kad ir dabar, – Táhirih tarė savo galvažudžiams, – bet jūs negalite sustabdyti moterų emancipacijos“.

Šešerius metus trukusi Báb’o tarnystė baigėsi 1850 m., kai jis buvo sušaudytas 750-ies karių pulko Tabrizo aikštėje. Tačiau Báb’o uždegta ugnis šalyje nebuvo lengvai užgesinama. Jo sekėjai tvirtai laikėsi. Nužudyto Báb’o palaikus jo pasekėjai išgelbėjo ir beveik 60 metų saugojo, kol galiausiai galėjo deramai palaidoti ant Karmelio kalno Haifos mieste, dabartiniame Izraelyje.

Nors ir trumpas, Báb’o laikotarpis buvo tokio milžiniško dvasinio intensyvumo, kad jo poveikį jaus šimtai ateities kartų. Jo pagrindinis tikslas buvo paruošti kelią Bahá’u’lláh atėjimui. Per savo trumpą gyvenimą Báb’as Persijoje sukėlė dvasinę revoliuciją. Tūkstančiai tyrų sielų priėmė Jo žinią ir pradėjo rengtis Dievo Apreiškimo atėjimui, apie kurį Báb’as kalbėjo kaip apie „Tą, kurį Dievas apreikš.“ Tūkstančiai jų už tai buvo nužudyti.

Báb’as yra ne tik Pirmtakas ar Šauklys, bet ir Dievo Apreiškimas. 1844 metus, kai Báb’as pirmą kartą paskelbė apie savo misiją, bahajai laiko bahajų eros – naujo žmonijos istorijos ir socialinės evoliucijos ciklo – pradžia.