Gyvenimo tikslas

Gyvenimo tikslo ar prasmės klausimas yra vienas svarbiausių visose religijose. Bahajų raštai aiškina jį daugeliu aspektų.

Vienu aspektu, bahajų požiūriu, gyvenimo tikslas galėtų būti savo prigimties suvokimas, sielos ruošimas dvasiniam pasauliui ar tarnavimui žmonijai. Pagrindinis Bahá’u’lláh teiginys šia tema yra šis:

Iš visų sukurtų daiktų Jis Savo ypatinga malone išrinko tyrą, į perlą panašią žmogaus realybę ir apdovanojo unikaliu sugebėjimu pažinti Jį ir atspindėti Jo šlovės didybę.

Bahá’u’lláh

Žmonės yra vieninteliai kūriniai, gebantys sąmoningai atpažinti savo Kūrėją, ugdyti dvasines savybes ir paversti jas darbais. Bahajai tiki, kad tai mums suteikia potencialą ir kartu yra mūsų gyvenimo tikslas.

Amžina sielos kelionė

Bahajai mano, kad žmogaus siela yra nemirtinga. Ji tęsia amžiną atradimų ir augimo kelionę, kurios pradžioje siela būna pririšta kūno prie šio materialaus pasaulio. Palaipsniui individas vysto savo protą, kuris jam padeda tirti ne tik materialiąją, bet ir dvasinę tikrovę. Siela gali pažinti savo Kūrėją ir suvokti savo pačios galias. Ji gali išsiugdyti visas savyje slypinčias dieviškas savybes. Ji taip pat gali suvokti, kad Dievas ją sukūrė iš meilės, ir nuspręsti grąžinti tą meilę:

Aš mylėjau savo kūrinį, užtat ir sutvėriau tave. Todėl tu mylėk Mane, kad galėčiau vadinti tave vardu ir pripildyti tavo sielą gyvybės dvasios.

Bahá’u’lláh, Slėpiningi žodžiai, versta iš arabų k., nr. 4.

Siela taip pat gali suvokti šio žemiško gyvenimo esmę: materialus pasaulis siūlo viską, kas būtina mūsų fiziniam gyvenimui, bet jis yra laikinas. Bahá’u’lláh palygina jį su miražu:

Pasaulis yra ne kas kita, kaip vaidinimas, bergždžias ir tuščias, grynas niekas, primenantis realybę. Neskirkite jam savo meilės. Nenutraukite ryšio, jungiančio jus su jūsų Sutvėrėju, ir nebūkite iš tų, kurie klydo išklydo iš Jo kelio. Sakau, pasaulis tikrai yra kaip miražas dykumoje, kurį ištroškęs palaiko vandeniu ir vejasi visomis išgalėmis, kol įsitikina tai buvus tik iliuzija.

Bahá’u’lláh, Nuotrupos, p. 200

Bahajų tikėjimas moko, kad sielai šioje amžinoje kelionėje padeda malda ir vadovavimasis šventaisiais raštais. Ar žmogus įgis dvasinių savybių, ar nukreips visą savo dėmesį vien į materialųjį pasaulį, yra jo atsakomybė. Mirus kūnui, siela tęsia savo amžiną kelionę su šiame gyvenime įgytomis dvasinėmis savybėmis. Kuo labiau išvystytos bus tos savybės, tuo lengvesnis bus kitas tos kelionės etapas.