Religijos tikslas

Vieni žmonės suvokia religiją kaip meilės ir dvasingumo šaltinį, kiti ją laiko fanatizmo, konfliktų ir karų priežastimi. Bahajai tiki, kad savo pirmine forma kiekviena religija suteikia unikalų stimulą tiek individo, tiek bendram visuomenės vystymuisi. Tačiau jei religija yra pakeičiama arba ja piktnaudžiaujama, ji iš tiesų gali suteikti daug skausmo. Tyras ežeras gali būti užterštas ir tapti nuodingu. Bahajų raštuose teigiama:

Religija turi vienyti visas širdis, priversti karus ir ginčus išnykti nuo žemės veido, gimdyti dvasingumą, suteikti gyvybę ir šviesą kiekvienai širdžiai. Jei religija tampa nemeilės, neapykantos ar skaidymosi priežastimi, geriau apsieiti be jos, atsitraukti nuo tokios religijos būtų tikrai religingas poelgis.

Abdu’l-Bahá, Paryžiaus pokalbiai, II dalis, Teosofinė draugija, Paryžius, Trečias
Bahá’u’lláh principas, p. 103

Kiekvienam amžiui būdingi tam tikri poreikiai ir iššūkiai. Bahá’u’lláh moko, kad žmonių visuomenei tobulėjant, religija taip pat turėtų keistis. Kiekvienoje religinėje sistemoje akivaizdūs augimo ir irimo procesai. Todėl žmonijos istorijoje būta daug bandymų reformuoti atgyvenusias religines sistemas, o tai sukėlė tolesnį susiskaldymą ir konfliktus. Tačiau bahajų raštuose aiškiai pasakyta, kad tik Dievas turi teisę daryti įtaką religijos istorijai per savo pranašus. Tik tie pranašai atgaivina amžinas, bet dažnai pamirštas tiesas bei nuskaidrina viziją, reikalingą žmonijos pažangai ir civilizacijos progresui.

Religija – dvasinis kelias

‘Abdu’l-Bahá rašo:

Žmogus visada gręžiasi į aukštumas ir jo įkvėpimas kelia jį aukštyn; jis visada trokšta pasiekti didingesnį pasaulį už tą, kuriame gyvena… Meilė išaukštinimui yra vienas iš žmogaus bruožų.

Bahajų požiūriu, religiniai mokymai padeda žmonėms suvokti ir atskleisti savo dvasinį potencialą. Kiekvienas žmogus ilgisi meilės ir pasitenkinimo. Jei žmonės sieks laimės vien tik keisdami išorines aplinkybes, jiems nepavyks jos rasti, nes taip darydami jie tampa priklausomi nuo išorinių dalykų, kurie negali amžinai tęstis. Anot bahajų mokymo, mes galime išsilaisvinti iš šios priklausomybės atsigręždami į Dievą per maldą, meditaciją ir gilų apmąstymą. Dvasiniai potyriai išlaisvina neįsivaizduojamas galias ir padeda mums įveikti gyvenimo sunkumus ramiai ir su pasitikėjimu.

Kasdieniame gyvenime žmonės dažnai ieško pasitenkinimo siekdami finansinės sėkmės, artimų šeimos santykių, šlovės ar ekstremalių fizinių pojūčių. Tačiau jei jie taps vieninteliu žmogaus gyvenimo tikslu, jis niekada nepajus pasitenkinimo. Malonūs pojūčiai greitai praeis ir jis vėl užsimanys naujos išorinio pasitenkinimo dozės, kad užpildytų atsiradusią vidinę tuštumą. Bahajų manymu, toks vidinės tuštumos jausmas atsiranda tada, kai žmogaus sielos poreikiai nėra patenkinami ir kai siela, taip sakant, „alksta“. Jai reikalingas maistas randamas dvasingume, o dvasingumo šaltinis yra religija.

Įstatymas ir valdžia

Bahá’u’lláh paaiškina, kad religinis mokymas yra daugiau nei įsakymų ir draudimų rinkinys. Iš tiesų jis veda žmogų pasitenkinimo ir tikrosios laisvės linkme ir yra Dievo meilės ženklas. Jis rašo:

Tvirtai žinok, kad Mano įsakymai yra Mano mylinčios apvaizdos žibintai Mano tarnams ir Mano gailestingumo raktai Mano kūriniams.

Dieviškų įsakymų turėtų būti laikomasi iš meilės Dievui, o ne baiminantis bausmės.

Laikykis Mano įsakymų iš meilės Mano grožiui.

Bahá’u’lláh

Žmogaus suvokimas yra ribotas. Todėl žmonės negali nustatyti patikimų standartų, kurie būtų tinkami visiems. Žmonių sukurti standartai dažnai paremti proto, patirties ir kultūrinės aplinkos samplaika. Vertybės, normos ir taisyklės, tinkančios visiems, gali kilti tik iš aukštesnės valdžios, t. y. iš Dievo ir Jo pranašų.