Prietarų atsisakymas

Prietarai dažnai būna taip giliai įsišakniję, kad žmonės net nesuvokia jų turintys. Beveik visi turi prietarų. Tiek grupės, tiek individai gali tapti prietarų aukomis, o jie būna įvairūs: socialiniai, rasiniai, religiniai, etniniai, klasiniai, susiję su fiziniais gebėjimais ir t. t. Dažnai žmonės suvokia prietarų žalą tik tada, kai patys nuo jų nukenčia: yra neteisingai suprasti, su jais neteisingai elgiamasi arba jie yra atstumiami vien dėl to, kad kiti turi tam tikrų prietarų.

Globaliu mastu prietarai gali turėti katastrofiškų padarinių socialinei pažangai ir kelia didelę grėsmę taikai. ‘Abdu’l-Bahá nurodo: „Visi karai ir kraujo praliejimas žmonijos istorijoje įvyko dėl prietarų.“

Bahajų raštai skatina atsisakyti prietarų ir pabrėžia, kad visos žmogiškos būtybės buvo sukurtos „iš tos pačios dulkės“, kad „nė vienas negalėtų jaustis viršesniu už kitą“.

Vaikai gimsta be prietarų. Per gyvenimą jie perima savo tėvų ir aplinkinių prietarus. Suaugusieji privalo suvokti savo prietarus ir mokytis būti atviri bei to mokyti savo vaikus. Suprasti ir gerbti skirtybes būtina, kad žmonės gebėtų taikiai gyventi drauge.