Vaikų auginimas

Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi vertingų savybių. Bahá’u’lláh vadina kiekvieną žmogiškąją būtybę kasykla, kurioje pilna neįkainojamų perlų. Tik švietimas tegali atskleisti tas brangenybes ir suteikti naudos žmonijai. Bahajiško ugdymo tikslas yra išvystyti kiekvieno vaiko talentus ir gebėjimus bei skatinti jo dvasinį ir etinį vystymąsi.

Bahajų mokyme vaikams skiriamas ypatingas dėmesys, tai akivaizdu matant, kiek daug maldų yra skirta jiems arba yra apie juos. Jų orumas prilygsta suaugusių žmonių orumui. Jų lavinimas turėtų remtis tėviška meile, supratimu, dėkingumu ir pagarba.

‘Abdu’l-Bahá sako: „Kaip dažnai vaikas, nors dar jaunas, jau yra subrendęs ir priima protingus sprendimus! Kaip dažnai pagyvenęs žmogus yra neišprusęs ir pasimetęs! Juk augimas ir išsivystymas priklauso nuo žmogaus intelekto ir proto, o ne nuo amžiaus ar nugyventų dienų skaičiaus.“

Tėvų atsakomybė

Bahajų mokyme vaikas lyginamas su jaunu augalu, kuris turi būti globojamas ir prižiūrimas. Tėvai neabejotinai yra atsakingi už savo vaikų ugdymą. Mama ir tėtis yra vienodai atsakingi už vaikų auginimą ir turėtų atlikti šią pareigą atsidavę ir ryžtingai.

Ypač svarbu, kad tėvai rodytų gerą pavyzdį:

Nepriklausomai nuo įgyto išsilavinimo, tėvai turi ypač svarbią pareigą dvasiškai ugdyti savo vaikus. Jie niekada neturėtų menkinti savo gebėjimo formuoti savo vaikų moralinių charakterio nuostatų, nes jie daro nepakeičiamą įtaką per namų aplinką, kurią sąmoningai sukuria mylėdami Dievą, siekdami laikytis Jo Įstatymų, tarnaudami Jo Tikėjimui, atsisakydami fanatiškų nuostatų ir nepasiduodami žalojančiam apkalbų poveikiui. Kiekvienas tėvas… privalo elgtis taip, kad taptų panašus į tuos tėvus, kurie mokyme yra taip vertinami.

Visuotiniai Teisingumo Rūmai, Ridvan Message 157 (2000)

Pareiga auginti vaikus gali padėti patiems tėvams augti ir tobulėti. Svarbiausia, tėvai moko vaikus savo pačių elgesio pavyzdžiu ir tuo, kaip jie elgiasi su savo vaikais.

Bendruomenės atsakomybė

Bendruomenė taip pat turi didelę atsakomybę už vaikų ugdymą. Bahajų bendruomenės įveikia šį iššūkį ugdydamos vaikus dvasiškai per jiems skirtas pamokėles ir besistengdamos sukurti malonią atmosferą, kurioje vaikai jaustųsi vertinami. Svarbi yra „visa apimanti meilė vaikams, požiūris į juos, jiems skiriamas kokybiškas dėmesys [ir] suaugusiųjų elgesio su jais dvasia.“ (Visuotiniai Teisingumo Rūmai, Ridvan Message 157 (2000))

Keli bahajams būdingi ugdymo aspektai

Vertybių perdavimas

Intelektualinio vystymosi skatinimas ir žinių perteikimas nėra vieninteliai vaikų ugdymo tikslai. Šie aspektai yra svarbūs, tačiau, bahajų nuomone, moralinis ugdymas yra dar svarbesnis. Vaikams būtina padėti morališkai tobulėti, kad jie galėtų panaudoti savo talentus kitų labui.

’Abdu’l-Bahá akcentuoja, kad moralinis ugdymas ir geras elgesys yra daug svarbesni nei mokymasis iš knygų. „To priežastis glūdi tame, kad vaikas, kuris elgiasi gerai, nors ir nėra mokytas, yra vertesnis už kitus…“ Neturintis moralinių nuostatų žmogus atneš žalos kitiems, kad ir koks protingas ar gabus jis būtų. „Tačiau jei vaikas išugdomas ir mokytas, ir geras, tada rezultatas yra šviesybių šviesybė.“

Meilė, paskatinimas ir disciplina

Bahajų ugdymo pagrindas yra meilė. Kiekvienam vaikui reikalinga besąlygiška tėvų meilė ir pilna pasitikėjimo atmosfera, kad jis galėtų klestėti.

‘Abdu’l-Bahá pabrėžia paskatinimo svarbą, rašydamas, kad „kaskart pamačiusi, kad vaikas gerai pasielgė, tegul mama jį pagiria ir jam pritaria, ir pradžiugina jo širdelę“. Toliau Jis sako: „o kai tik pasireiškia menkiausias nepageidaujamo bruožo požymis, tegu ji pataria vaikui ir nubaudžia jį priemonėmis, kurios yra protingos, gal kartais prireiks ir nesmarkaus pabarimo. Tačiau neleistina mušti vaiką ar jį plūsti, nes smūgiais ar skaudžiais žodžiais vaiko charakterį galima visiškai sugadinti.“

Vienas iššūkių, su kuriais susiduriama ugdant vaikus, yra išlaikyti meilę ir paskatinimą, tuo pat metu padedant jiems išmokti savikontrolės. Būtina padėti vaikams įgyti įgūdžius, skatinančius jų dvasinį, fizinį, intelektualinį ir socialinį tobulėjimą. Ypač kai vertingi įpročiai įgyjami ankstyvoje vaikystėje, jie praverčia visuose kituose gyvenimo etapuose.

Ryšio su Dievu ugdymas

Bahajų raštai skatina tėvus kalbėtis su vaikais apie Dievą ir Jo požymius. Net ankstyvame amžiuje vaikai gali suprasti, kad Dievas juos myli, ir taip pat nuoširdžiai Jį mylėti. Tai gali jiems padėti ugdyti pasitikėjimą Dievu, gilų saugumo ir užtikrintumo jausmą, padedantį įveikti bet kokią situaciją, su kuria gali susidurti gyvenime. Norėdami puoselėti ir stiprinti šį vaikų jausmą, tėvai turėtų kartu su jais melstis ir skaityti šventuosius raštus.

Jie taip pat turėtų padėti jiems suvokti raštus. Taip jie padėtų vaikams užmegzti asmeninį ryšį su Dievu ir individualiai ieškoti tiesos.

Talentų atradimas ir gebėjimų ugdymas

Bahajų raštai labai pabrėžia puikaus, gerai organizuoto mokymo svarbą siekiant parengti būsimai profesijai. Vaikai ir jaunuoliai turėtų būti skatinami mokytis pagal savo individualius gebėjimus, talentus ir pomėgius. Taip darydami, jie turėtų susitelkti ties tais pasirinktos profesijos aspektais – ar tai būtų menai, amatai, prekyba ar mokslas, – kurie atneštų didžiausią naudą kitiems ir jiems patiems.

Iš visų menų ir mokslo šakų tegul vaikai mokosi tų, kurios bus naudingos žmogui, užtikrins jo tobulėjimą ir pakylės jį.

Bahá’u’lláh

Ugdymo aspektai

Bahajų raštai išskiria tris aspektus:

1. fizinį, pabrėžiantį mitybą, mankštą, sportą ir poilsį;
2. intelektualinį, apimantį kultūros, istorijos, menų ir mokslo žinias;
3. dvasinį, skatinantį dorą elgesį, meilę Dievui ir žmonijai bei pagirtino charakterio ugdymą.