Bahajų persekiojimas Irane

Bahajų tikėjimas kilo Irane. Nuo pačios pradžios jo šalininkai toje šalyje buvo dažnai ir žiauriai persekiojami. Netgi šiandien (2024 m.) bahajai patiria priespaudą ir diskriminaciją daugelyje gyvenimo sričių. Jiems neleidžiama studijuoti universitetuose ir dirbti daugelio profesijų darbų. Bahajų namai, kapinės ir šventos vietos yra suniokotos, o jų nuosavybė neteisėtai konfiskuota. Vieši susibūrimai yra uždrausti ir bahajai už tai gali būti persekiojami. Daugelyje vietų bahajai yra įkalinami ir kankinami, nes laikomi eretikais. Kaip dažnai praeityje, taip ir dabar bahajai yra kalinami, nuteisiami mirties bausme ir nužudomi vien tik dėl savo religijos. Jungtinės Tautos ir daugelis vyriausybių pasaulyje griežtai pasmerkė tokį pagrindinių bahajų teisių nepaisymą. Vis dėlto bahajų, didžiausios Irano religinės mažumos, padėtis tebėra kritiška.

Kūrybiškumas ir atsparumas: bahajai irane

Viltinga prasidėjusių pasaulio pokyčių vizija kai kam gali atrodyti naivi arba utopiška. Tačiau bahajai ne tik kalba apie viziją. Jie ištisus dešimtmečius liudija tikėjimą darbais bei pasiaukojimu ir įrodo, kad kliūtis galima įveikti dvasiniais ištekliais: kūrybingumu, atsparumu ir atkaklumu. Ši tikrovė niekur taip gerai nematoma kaip Irano bahajų bendruomenės gyvenime nuo XIX amžiaus vidurio.

Nuo pat 1844 metų, kai Báb‘as paskelbė apie savo misiją, Persijos valdžia ir dvasininkai visaip bandė užgniaužti judėjimą, tačiau šiandien jis tapo didžiausia nemusulmoniška religine mažuma Irane – jam priklauso daugiau kaip 300 000 narių. Teiginiai apie progresuojančią religinę tiesą ir dieviškojo apreiškimo po Mahometo tąsą buvo laikomi eretiškais. Visuotinis švietimas, decentralizuotas ir konsultatyvus sprendimų priėmimas, galių suteikimas moterims ir įvairių rasių bei religijų žmonių bendras veikimas – ši naujo tikėjimo vizija buvo matoma kaip labai trikdanti ir ardanti nusistovėjusią tvarką. Todėl istoriškai Irano bahajų bendruomenė patyrė kankinimų, įkalinimų, minios smurto bangas; buvo atimta jų nuosavybė, išardytos kapinės, atimta teisė į švietimą ir daugelį profesijų; bei patyrė kitas sistemingas represijas.

Po 1979 metų islamo revoliucijos Irane valdžia oficialiai uždraudė bahajų bendruomenę. Dokumentuota represijų sistema šiurpiai priminė nacių Vokietijos prieš žydus nukreiptus Niurnbergo įstatymus. Per kelerius metus po islamo revoliucijos tūkstančiai bahajų, įskaitant daugumą iš išrinktos vietinės ir nacionalinės vadovybės, buvo suimti ir įkalinti. Daugelis buvo kankinami, o daugiau kaip 200 nubausti mirties bausme.

Tačiau bahajai neprisiėmė aukos vaidmens ir neatsakė į smurtą smurtu. Tikėjimo principai reikalauja paklusti valdžiai ir draudžia smurtą, maištą ir dalyvavimą partinėje politikoje. Tad bahajai rado kūrybingų ir atsparumą liudijančių būdų gyventi tikėjimu. XX a. pradžioje sostinėje ir provincijų centruose buvo įkurta bahajų mokyklų, įskaitant šalyje išgarsėjusią Tarbijato mergaičių mokyklą. Vėliau su Amerikos

ir Europos bahajų pagalba buvo įsteigta klinikų ir kitų medicinos įstaigų. Tarptautiniu lygiu bahajai stiprino žmogaus teisių įstatymų sistemą ir gynė bahajų teises šviesdami, gindami ir diplomatiniais būdais.

Po 1979 metų islamo revoliucijos visi bahajų studentai ir dėstytojai buvo išmesti iš Irano universitetų. Bahajų bendruomenė kreipėsi į naują Irano valdžią prašydama atkurti teisingumą ir grąžinti atimtas teises, bet sąlygos nepasikeitė.

Atsakydama Irano bahajų bendruomenė pradėjo neformalią kolegijos lygio švietimo sistemą, kuri išsiplėtojo į Bahajų aukštojo švietimo institutą (angl. the Bahá’í Institute for Higher Education, BIHE). Pradžioje bahajų akademikai, iš kurių daugumai buvo uždrausta oficialiai dėstyti, paskaitas skaitydavo Irano žmonių namų svetainėse ir virtuvėse. Dabar jos daugiausiai vyksta internetu ir tai yra vienintelė galimybė jauniems Irano bahajams įgyti aukštąjį išsilavinimą.

2011 m. gegužę Irano valdžia ėmėsi organizuotai pulti BIHE. Įsiveržus į dešimtis namų, buvo atimti kompiuteriai ir medžiaga, sulaikyti dėstytojai ir administratoriai. Nuo 2011 m. šešiolikai BIHE dėstytojų buvo paskirta ketverių arba penkerių metų įkalinimo bausmė; septyni iš jų tebėra kalėjime. Vienintelis jų nusikaltimas yra tas, kad jie mokė savo bendruomenės jaunimą.

Ši konstruktyvaus atsparumo dvasia aptarta 2014 m. sausio 29 d. Visuotinių Teisingumo Rūmų laiške jauniems Irano bahajams:

Be abejo, matote, kaip pasaulyje blėsta tikros religijos šviesa. Tačiau jūs patys esate pavyzdys, kaip ši šviesa gali apšviesti. Jūs esate gyvi įrodymai, kad religija ugdo dorą charakterį, diegia susivaldymą, užuojautą, atlaidumą, didžiadvasiškumą, taurumą. Ji draudžia kenkti kitiems ir kviečia sielas aukotis kitų gerovei. Ji leidžia matyti visą pasaulį ir pašalina iš širdies susitelkimą į save bei išankstinius nusistatymus. Ji įkvepia sielas kurti vienybę, siekti materialinės ir dvasinės visų gerovės, džiaugtis kitų laime, siekti pažangos mokymosi ir mokslo srityse, būti tikro džiaugsmo įrankiu ir atgaivinti žmonijos kūną. Ji nublizgina sielos veidrodį, kad jis atspindėtų dvasios savybes, kurios jai buvo suteiktos. Tada dieviškųjų požymių galia pasirodo asmeniniame žmogaus ir visos žmonijos gyvenime ir padeda iškilti naujai socialinei tvarkai. Tokia yra tikroji religijos samprata, pateikta Bahá’u’lláh mokymuose.