Tarptautinė bahajų bendruomenė ir Jungtinių Tautų Organizacija

Bahajai bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis (JT) nuo jų sukūrimo. Bahajų delegacija dalyvavo 1945 m. rengiant Jungtinių Tautų chartiją. Kai 1948 m. buvo rengiama Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, bahajų atstovai ją papildė savita formuluote „Žmogaus pareigos ir teisės“, apibrėždami bahajų požiūrį šia svarbia tema. Pradžioje Tarptautinė bahajų bendruomenė buvo tik stebėtoja JT Viešosios informacijos biure, vėliau ji buvo akredituota kaip nevyriausybinė organizacija, turinti patariamąjį balsą keliose JT agentūrose. Šiuo metu Tarptautinė bahajų bendruomenė veikia kaip nevyriausybinė organizacija-konsultantė prie JT Ekonomikos ir Socialinės Tarybos (ECOSOC), JT vaikų fondo (UNICEF), Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), JT aplinkosaugos programos (JTAP) ir JT plėtros fondo moterims (UNIFEM).

Tarptautinė bahajų bendruomenė remia daugelį Jungtinių Tautų programų, dalyvauja svarbiose tarptautinėse konferencijose ir reguliariai teikia pasiūlymus ir teiginius, atspindinčius bahajų požiūrį į daugelį šiandieninių problemų, tokių kaip žmogaus teisės, moterų padėtis, rasizmas, skurdas, korupcija, terorizmas, aplinkosauga, taika ir bendras saugumas.

Šiandien daugumai žmonių akivaizdu, kad globaliniai pasikeitimai veda prie naujos pasaulinės tvarkos. Todėl Tarptautinė bahajų bendruomenė remia Jungtinių Tautų Organizacijos vystymąsi kaip svarbų žingsnį siekiant pasaulio vienybės. Ji reguliariai teikia praktinius pasiūlymus dėl stiprios globalaus vadovavimo sistemos, kuri aprašyta, pavyzdžiui, pareiškime „Visų tautų posūkio taškas“, išleistame 50-osioms JT metinėms.

Atrinkti Tarptautinės bahajų bendruomenės pasiūlymai dėl Jungtinių Tautų reformavimo

(paimta iš „Visų tautų posūkio taškas“, 1995 m. spalis)

JT Generalinės Asamblėjos atnaujinimas

Dabartinė tvarka pernelyg sureikšmina valstybės suverenitetą, todėl atsiranda keistas anarchijos ir konservatizmo mišinys.

• Ilgalaikėje perspektyvoje įstatymų leidžiamoji šaka ir jos balsavimo struktūra turės tinkamiau atstovauti pasaulio tautoms ir tautinėms valstybėms.
• Generalinės Asamblėjos rezoliucijos tam tikrose srityse turi palaipsniui tapti privalomos visoms valstybėms.
• Turėtų būti taikomos nuobaudos toms valstybėms narėms, kurios pažeidžia nustatytus žmogaus teisių standartus. Narystė pripažinimo siekiančioms valstybėms turėtų būti suteikta, priklausomai nuo to, kaip jos paisė žmogaus teisių.
• Neišspręsti ginčai dėl sienų turi būti galiausiai išspręsti. Visiems tarptautinių sienų klausimams spręsti turėtų būti paskirta tarptautinė komisija, kuri pateiktų savo rekomendacijas.
• Aukšto lygio komisija turėtų apsvarstyti tarptautinės pagalbinės kalbos, rašto ir bendros valiutos priėmimo galimybę, nes tai būtų labai naudinga visai pasaulinei bendruomenei.

Prasmingos vykdomosios funkcijos sukūrimas

Tarptautiniu mastu vienintelė svarbiausia vykdomoji funkcija yra vykdyti kolektyvinio saugumo paktą.

• Nuolatinės narystės koncepcija ir veto teisė palaipsniui turėtų būti panaikintos. Pereinamuoju laikotarpiu būtų galima ribotai naudotis veto teise.
• Turėtų būti įkurta nuolatinė tarptautinė jėga, nepriklausoma nuo tautinių aplinkybių; tai būtų žingsnis visiško pasaulinio nusiginklavimo link, ji būtų naudojama kilus tokioms grėsmėms kaip badas ar globalinės pandemijos.

Tarptautinio teisingumo teismo stiprinimas

Teisingumas yra vienintelė jėga, galinti paversti bundantį žmonijos vienybės suvokimą kolektyvine valia, kuri galės sukurti būtinas globalios bendruomenės gyvenimo struktūras.

• Pasaulinio teismo sprendimai ilgainiui turi tapti privalomi ir vykdomi visų valstybių.
• Pasaulinis teismas turi globoti egzistuojančius ir naujus teminius teismus, kurie sprendžia tarptautines bylas tam tikrose konkrečiose srityse, pavyzdžiui, prekybos ir transporto, terorizmo ar prekybos narkotikais.