
Ką veikia bahajai | Bendruomenės gyvenimas
Devyniolikos dienų šventė
Reguliarios Devyniolikos dienų šventės yra visos bendruomenės veiklos ir bendruomeninio gyvenimo pagrindas. Šis susitikimas vyksta kiekvienoje vietovėje kas 19 dienų, prasidedant kiekvienam bahajų mėnesiui. Šventę sudaro trys dalys:
- dvasinė – maldų ir ištraukų iš bahajų raštų skaitymas;
- administracinė – visų bendruomenės narių pasitarimo bendruomeniniais klausimais laikas;
- socialinė – mėgavimasis vaišėmis ir artimesnis vienas kito pažinimas.
Platesnės bendruomenės modelis
Bahajai laiko Devyniolikos dienų šventę visos visuomenės bendruomeninio gyvenimo modeliu. Visi žmogiškosios egzistencijos aspektai – garbinimas, pasitarimas ir bendravimas – čia susieti į visumą, tad kartu dirba protas, širdis ir siela. Devyniolikos dienų šventė vadinama „demokratijos arena“, nes joje veikia pasikeitimo mintimis mechanizmas ir vyksta atviras pasitarimas tarp vietinės asamblėjos ir tikinčiųjų. Tai reguliariai pasitaikanti proga žmonėms geriau pažinti vienam kitą, stiprinti draugystės ryšius ir bendruomenės vienybės jausmą.
Šventės pasitarimo metu dvasinė asamblėja pasidalija turima informacija apie naujausius įvykius ir savo planus bei sunkumus. Šie reikalai, kartu su klausimais, iškeltais bendruomenės narių, atvirai visų aptariami. Visi dalyviai, įskaitant vaikus ir jaunuolius, yra skatinami laisvai reikšti mintis, teikti pasiūlymus ir konstruktyviai kritikuoti. Tai skatina dinamišką tobulėjimą ir kūrybiškumą visais lygiais. Idėjos, iš pradžių asmenų pasiūlytos ir aptartos Devyniolikos dienų šventėje, gali tapti pagrindiniais bendruomenės veiklos bruožais ir paplisti tiek nacionaliniu, tiek netgi tarptautiniu mastu. Laisvas ir atviras pasikeitimas mintimis per šventę iliustruoja individualios iniciatyvos ir visos bendruomenės darbo tarpusavio ryšį bei stiprina bahajų vienybę.
Džiaugsmo šventė
Įvairiose bendruomenėse šios trys šventės dalys vyksta skirtingai ir atspindi bendruomenių įvairovę. Priklausomai nuo dalyvių kultūrinės aplinkos, polinkių ir temperamento, socialinėje dalyje gali būti vaišinamasi, dainuojama ir rodomi vaikų vaidinimai arba tiesiog geriama arbata ir draugiškai šnekučiuojamasi. Tačiau kad ir kaip šventė vyktų, ji turi išsiskirti vaišingumu, meile, bendravimu ir džiaugsmu.
Ši Šventė yra džiaugsmo nešėja. Ji yra susitarimo ir vienybės pagrindas. Ji yra kelias į meilę ir draugystę…
The Compilation of Compilations: The Feast, p. 426