Ką veikia bahajai | Kasdienio gyvenimo aspektai
Darbas
Bahajų tikėjimas skelbia, kad kiekvienas individas, turtingas ar vargšas, turi būti mokomas ir įgyti profesiją. Svarbu ne atliekamo darbo pobūdis, bet individo požiūris į jį:
Žmogus, kuris gamina popieriaus lapelį ir daro tai kiek galėdamas geriau ir sąžiningiau, sukaupia visas jėgas, kad atliktų tai kuo tobuliau, garbina Dievą. Trumpai tariant, garbinimas yra visos žmogaus pastangos ir bandymai, atliekami visa širdimi, jei juos įkvepia kilnūs motyvai ir noras tarnauti žmonijai. Tai yra garbinimas – tarnauti žmonijai ir padėti žmonių reikmėms. Tarnavimas yra malda.
Abdu’l-Bahá, „Paryžiaus pokalbiai“, p. 139-140
Anot Bahá’u’lláh, darbas yra kur kas daugiau nei vien tik uždarbis pragyvenimui sau ir savo šeimai, kad ir kaip tai svarbu. Darbas pats savaime yra vertingas. Jis yra tarnavimo kitiems priemonė ir kiekvieno žmogaus dvasinio augimo aspektas. Štai kodėl tiek turtingi, tiek vargšai turi užsiimti kokiu nors darbu, mokamu ar nemokamu. Pavyzdžiui, tiek vadovavimas kompanijai, tiek rūpinimasis namų jaukumu yra labai vertingi darbai.
Bahajų mokymas pripažįsta teisingą individualių pajamų ir turto skirtumą. Tačiau perdėtam kelių individų turto kaupimui, kai masės skursta, turėtų būti užkertamas kelias savanoriškai dalijantis ir priimant progresinių mokesčių įstatymus. Ir atvirkščiai, kraštutinis skurdas turėtų būti panaikintas, o pagrindiniai žmogiški poreikiai patenkinti, mokant tinkamas algas, rengiant mokymus, dalijantis pelną ir t. t. Be to, jei žmogus „negali užsidirbti pragyvenimui ir visiškai skursta ar tampa bejėgis“ (Abdul-Bahá, cituojama iš „Kitáb-i-Aqdas“, p. 193) valstybė ir turtingieji privalo jam teikti reguliarią pašalpą. Šis mokymas turėtų būti įtrauktas į bet kurią sveiką ekonominę sistemą, kuri, be kita ko, yra atsakinga už turto ir skurdo kraštutinumų panaikinimą.
Materialiniai turtai
Bahá’u’lláh rašo, kad „žmogui reikia turto ir toks turtas, įgytas dirbant pagal amatą ar profesiją, yra pagirtinas“. Jis atmeta bet kokias asketiškumo formas. Tačiau kadangi materialus turtas nėra amžinas, žmogus neturi perdėtai juo rūpintis ar painioti jo su tikros ilgalaikės laimės šaltiniu. Materialinės gėrybės yra naudingos tik jei neleidžiame „niekam įsiterpti tarp [savęs] ir Dievo“.
O MANO TARNAI!
Jūs esate Mano sodo medžiai; jūs turite subrandinti gerus ir stebuklingus vaisius, kad iš jų būtų naudos jums patiems ir kitiems. Taip kiekvienam pritinka užsiimti amatu bei profesija, nes čia glūdi turtų paslaptis, o suvokiantys žmonės! Nes rezultatai priklauso nuo priemonių, ir jums visiškai pakaks Dievo malonės. Medžiai, kurie neveda vaisių, buvo ir visada bus tinkami ugniai.Slėpiningi žodžiai, versta iš persų k., nr. 80